- Ar jus buvote teisiamojo namuose, kai įvyko žmogžudystė?- klausia teisėjas liudytoją.
- Taip.
- Papasakokite smulkiai, ką jūs matėte.
- Kai įėjau į jo kambarį, jis stovėjo kampe, jo veidas buvo išbalęs, ant lūpų putos, rankoje blyksėjo skustuvas...
- Na, ir kas buvo toliau?
- Jis nusisuko ir toliau skutosi.

***

Teisėjas kreipiasi į mačiusį muštynes:
- Liudytojau! Jūs matėte, kaip tie du mušėsi kėdėmis. Kodėl nebandėte jų sulaikyti?
- Nebuvo trečios kėdės.

***

- Žinai, Morisą nuteisė trejus metus kalėti. Geležinkelių ministrą jis pavadino kvailiu.
- Negali būti! Juk už įžeidimą teisia tik vieneriems metams.
- Taip ir yra. Bet jam dar dvejus pridėjo už valstybinės paslapties atskleidimą.

***

- Alio, policija? Greičiau atvykite! Tai baisu!
- Prašom, kas atsitiko? Kur jūs esate?
- Aš savo mašinoje! Niekšai, jie viską pavogė! Ir vairą, ir pedalus, ir prietaisų skydelį! Kaip aš dabar važinėsiu?
- Mes atvažiuojame. Kur jūs esate?
- Hm... minutėlę... aš savo mašinoje... O Dieve! Prašau nesijaudinti, aš paprasčiausiai atsisėdau ant užpakalinės sėdynės.

***

Viskas atitinka,- murma policininkas, įsižiūrėdamas į praeivį,— randas ant kairiojo skruosto, ilga nosis, rudos akys, atsikišusios ausys... Taip, šis tipas tikrai galėtų būti nusikaltėlis, už kurio sugavimą paskirtas atlyginimas, bet gaila, kad anas jau suimtas!
Teismo salėje publika kelia triukšmą. Teisėjas šaukia:
- Jei nenutilsite, aš būsiu priverstas visus išprašyti iš salės! Mes jau ir taip ketvirtą bylą sprendžiame negirdėdami nė žodžio...

***

Teismo salėje publika kelia triukšmą. Teisėjas šaukia:
- Jei nenutilsite, aš būsiu priverstas visus išprašyti iš salės! Mes jau ir taip ketvirtą bylą sprendžiame negirdėdami nė žodžio...

***

Teisėjas kaltinamajam:
- Kaip, tamsta, galėjote išmesti žmoną pro langą?
- Kažkaip nesąmoningai...
- Iš tikrųjų nesąmoningai! Jūs galėjote pritrenkti atsitiktinį praeivį...

***

Teisėjas, kreipdamasis į vairuotoją, sako:
- Misteri Kordai, inspektorius pareiškė, kad jūs iš jo šaipėtės.
- Aš nenorėjau, patikėkite manimi. Inspektorius ilgai ir įkyriai skaitė man moralus, visai kaip mano žmona. Aš minutėlei užsimiršau ir pasakiau: "Taip, žinoma, brangioji".

***

- Misis Braun, jūs per tris savaites užvažiavote ant keturių pėsčiųjų.
- Ne, ant trijų!
- Bet čia nurodyta - ant keturių.
- Vieną idiotą aš pervažiavau du kartus.